Ki sistem fasis ki nou sipozé pé konbat ?

Vous avez aimé cet article, vous pouvez le partager. Merci d'en faire profiter à d'autres.

Temps de lecture : 4 minutes

Tou dimounn pé mari kontan apré mobilizasyon ki ti éna dan Porlwi lor linvitasyon Bruneau Laurette. Enn lazwa ek lakontantman ki pa tou dimounn kapav konpran ek espliké, mé ki inportan kan mem ki nou fèr enn analiz pou nou konpran sa santiman soulazman ki lépep pé résanti. Pou nou kapav konpran sa soulazman-là, nou pou bizin aksepté ki sé parski ti finn met dout ek lapèr dan lespri dimounn. Apart lapèr klasik konfrontasyon kominal, sannfwalà finn éna, ek ankor pé éna, enn kozé lor fasism ki sipozé pé vinn enn nouvo lapèr ki sertin sipozé intélektyel pansé ki nou bizin met dan nou latet. Mé si nou pran létan réflési, nou pou trouvé ki zamé nou finn pèr bann véritab fasis ki sabann mem intélektyel finn toultan ankourazé parski zamé zott finn dénonsé !

Anou get sa zafèr kominal là avan ki nou al pli divan dan nou réfleksyon. Grosomodo, éna enn bann réprézantan otoproklamé lakominoté indou ki pé vinn fèr krwar ki bann indou ménasé asakfwa ki dimounn fann ar gouvernman, ek so Prémyé minis an partikilyé. Pwiski dan latet enn paké dimounn, li finn fini par paret normal ki Prémyé minis li forséman enn indou. Koumsamem lerlà sa bann sipozé réprézantan indou-là permet zot vinn dir “Lennmi” pé vinn défyé zot.

Ounn fini konpran ki an réalité tou sa bann parti-là finn fini met dakor pou kontinyé gard enn Prémyé minis indou ek fèr sa vinn enn sistèm par limem. Abé koma ou apel enn sistem ki bazé lor enn siprémasi enn kominoté ? Koma ou pou apel sa sistem kot mem bann parti lopozisyon pou dakor mintenir sa manyèrfèr-là ?

Sa sistem-là apel enn pouvwar nasyonalis. Dan Moris, li asosyé ek lakominoté indou, samem nou bizin apel sa Nasyonalism Indou. Nou pa finn atann BJP vinn opouvwar dan Lind pou nou adopté sa isi; lor sistem rasis nou pa bizin kopyé lézot péyi, bann-là ki bizin kopyé lor nou!

Nasyonalism indou ekzisté dan Moris dépi avan mem ki Moris gaygn so lindépandans. Bolom Ramgoolam ti dan sa mouvans-là avan ki Pandit Sahadeo négosyé pou ki Doktèr Curé aksepté li dan parti Travayis. Anerood Jugnauth li ti dan All Mauritius Hindu Congress, enn parti dirizé par Premchand Dabee. Sa mouvman-là ti enn mouvman nasyonalis indou ouvertman anti-kréol. Dayèr sa boug-là ti telman rasis, Ramgoolam bizin fou li déor dan Parti Lindépandans, enn regroupman ki tinn fèr pou al éleksyon ansam an 1967. Pourtan Premchand Dabee ki ti form sa rasanbléman-là, mé Ramgoolam ti toultan konn fou fondatèr déor dépi zot prop parti. La prev, pou éleksyon 67, Maurice Curé napli dan Parti Travayis; sa tribun-là fèr so dernyé miting anba laboutik Babooram dan Curepipe, lari Abbé de la Caille. Apré zordi ou trouv toutsort kalité dirizan ipokrit al met flèr lor tomb enn gran-dimounn koumsa; télévizyon filmé kimanyèr pé mank direspé enn gran-dimounn ki finn fèr tou sitwayin sa péyi-là gaygn drwa dé vot.

Groupman nasyonalis indou ek bann sipozé intélektyel dé gos pé amenn mem konba. Zordi nou pé oblizé konstaté ki sa dé-là, zot éna mem lintéré: gard sistem-là anplas!

Kan ou réflési sa byin, lékèr fermal trouv sakalité zanfout sa bann politisyin-là pé fèr lor kadav dimounn onèt. Mo étoné kimanyèr lépep sa péyi-là pankor fou enn débezman, fèr tou sa bann sanlamourprop-là kaspikan, bour brit dan simitièr. Mé, mo pa dézespéré, éna enn kozé ki dir: “lékèr kas ros!”. Mo krwar li pou arivé, to ou tar…

Abé astèr, poz ou lakestyon: ki manyèr sa sistem Nasyonalis Indou finn kapav akapar sa pouvwar-là désort ki dan 52 banané zis Paul Bérenger finn fèr enn ti intermèd dé banané ? So répons li sinp: akoz Bérenger limem ! Fodé ou enn Morisyin ki pa kapav get laréalité anfas pou ou pa konpran ki sé Bérenger ki finn met Anerood Jugnauth an orbit dan politik Moris. Fodé ou pa konn politik Moris pou ou pa koné ki Bérenger ti pé kourtiz Navin Ramgoolam pou dir li rant dan politik; fodé Anerood Jugnauth fèr Navin afron lèrlà li vinn lèv ar SAJ. Dayèr lèr Navin pran Prémyé minis, li fèr SAJ enn afron li ousi, li met li lor Laplas d’Armes, li lès piblik zour li.

Ala bann lextrèm ki bann dirizan politik kapav alé dan sa péyi-là, é pourtan personn pa koz fasis. Koma dir li sifi ou éli, lerlà ou gaygn lézitimité pou fèr saki ou anvi. Mem kan li kont lalwa, kan li kont la démokrasi. Eski ou finn dézà trouvé kit zournalis dir ou ki sa bann kalité dirizan-là bann fasis? Kifèr zot finn chyoup-chyap tou sa létan-là?

Anou gété kyété définisyon “fasism”. Sé enn sistem politik ki otoritèr; so bann dirizan popilis, zot éna enn rézo bann lorganizasyon nasyonalis, ek so bann réprézantan sé bann dimounn ki instal enn politik totalitèr. Zot kont la démokrasi parlmantèr, déba pa servi naryin; ek zot pou sèy blok tou bann lekspresyon individyel, tou réfleksyon filosofik lor la sosyété. Abé kan finn esplik ou ki’eté “fasism”, eski ou krwar dimounn bizin fèr 5 banané dan liniversité pou réalizé dan ki sistèm nou pé fonksyoné tousalétan-là ?

Eski Bruneau Laurette pé amenn enn sistem fasis dan Moris? Pou lémoman, na péna okenn mouv politik ki boug-là pé fèr. Li pa pé say ek enn parti ou ek enn lot. Si nou get byin, zis Rezistans ek Alternativ ki finn gaygn so sinpati, apré nou trouv Patrick Belcourt finn rési pas dan so filé, ek Belcourt ousi li enn “lone wolf”, li enn solitèr ki pé fèr so simin tousel karé-karé.

Byin konkrètman, Bruneau Laurette finn rant enn Private Prosecution kont bann responsab bann institisyon, parmi dé minis. Donk, li finn désid pou mars dapré lalwa. Savédir li pé dispozé al dapré prosédir ek fèr lazistis fonksyoné dan sa péyi-là. Astèr létan li démann dimounn vinn siport so aksyon, éna enn bann ki sèy met enn tas fasis lor li…

Kan nou get byin, ki nou pé trouvé? Koma dir Laurette éna enn sinpati pou bann ki pé manz ar sa sistem-là ek pa pé fèr okenn konpromi ar sa bann gran parti-là. Konkrètman nou pé trouv enn bann dimounn ki pé réfiz enn form dominasyon ki obliz dimounn rant dan sa sistem fasis-là. Ek konkrètman ousi, nou trouv bann azan sa sistem dominasyon fasis-là vinn met dout dan latet dimounn, swa lor baz kominal ou swa lor baz idéolozi.

Groupman nasyonalis indou ek bann sipozé intélektyel dé gos pé amenn mem konba. Zordi nou pé oblizé konstaté ki sa dé-là, zot éna mem lintéré: gard sistem-là anplas! Viré-tourné zotmem ki désidé, viré-tourné zotmem ki kritiké; zotmem ki gouvernman, zotmem lopozisyon… Abé li difisil lerlà pou ou konpran ki zotmem ki apé zwir sa sistem fasis-là ?

Sunita Dubuisson De-la-Roche-qui-Pleure


Vous avez aimé cet article, vous pouvez le partager. Merci d'en faire profiter à d'autres.

Laisser un commentaire

Votre adresse e-mail ne sera pas publiée.